širmavoti

ךirmavóti, -ója, -ójo (s. l. szyrmować) intr. [K], ArchXX518, FrnW, KŽ 1. MP63, Q176,290,437, H, R51,135,219, MŽ, Sut, N, NdŽ kautis špagomis, fechtuotis: Ant kumstės eiti, ant rankos eiti, širmavóti Kl169. Po šimtų metų juos (kryžiuočius) paskui dar randi vis beširmavojant TŽVII279. Eš taipo širmavoju ne orą plakdamas VlnE32. 2. NdŽ šėlti, dūkti: Dieną geria uliavoja, o naktelę namo joja, o parjojęs širmavója (d.) Dv. 3. mosuoti: Šitaipo su rankomis beširmavodamas jis šalia lovos esantįjį stalelį apvertė LC1887,36.